Vyriausybė priatrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teiktam nutarimo projektui dėl atsakingos institucijos, administruosiančios Europos pabėgėlių fondo programą, paskyrimo 2008-2013 metų laikotarpiui.

Šiuo projektu siūloma atsakinga institucija paskirti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

Minėta institucija rengia EPF daugiametes ir metines programas, valdymo ir kontrolės sistemos aprašymą, nacionalines taisykles dėl projektų atrankos ir vertinimo, mokėjimų, priežiūros, techninės pagalbos naudojimo, viešinimo priemonių ir pan. Taip pat bendradarbiauja su kitomis valstybėmis narėmis dėl EPF sėkmingo įgyvendinimo, palaiko ryšius su Europos Komisija bei vykdo kitas užduotis numatytas ES ir nacionaliniuose teisės aktuose.

Bendras Europos pabėgėlių fondo tikslas – remti ir skatinti valstybių narių, tarp jų ir Lietuvos, pastangas priimant pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis bei atsakant už jų priėmimo padarinius.

Fondas remia šias veiklas: priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimo; asmenų, gavusių bet kurią tarptautinės apsaugos formą LR integraciją į visuomenę; valstybės narės administracinių gebėjimų plėtojimą ir stiprinimą.

Jo tikslinės grupės:
• 1. trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, turintis 1951 m. Ženevos konvencijoje apibrėžtą statusą, kuriam leidžiama gyventi kaip pabėgėliui vienoje iš valstybių narių;
• 2. trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris naudojasi papildoma apsauga;
• 3. trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris kreipėsi dėl vienos iš aukščiau nurodytų apsaugos formų;
• 4. trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris naudojasi laikina apsauga.

Mūsų šalyje šiuo metu yra apie 300 tokių asmenų. Jie gyvena Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Ruklos pabėgėlių priėmimo centre ir atitinkamose savivaldybėse. Daugiausia pointegraciniame laikotarpyje esantys asmenys apsistoję Kauno, Klaipėdos, Jonavos, Elektrėnų ir Alytaus miestuose bei rajonuose.

Lietuva kasmet iš Europos Komisijos (EK) gaus 1,7 mln. litų fiksuotą sumą bei papildomų lėšų priklausomai nuo tikslinės grupės asmenų skaičiaus Lietuvoje. Remiantis 2005–2007 m. patirtimi, vidutiniškai Lietuva iš EK gauna 2,4 mln. litų. Tačiau valstybei narei taip pat tenka prisidėti 25 proc. bendrojo finansavimo lėšomis.

Papildomą informaciją teikia SADM Struktūrinės paramos valdymo skyriaus vyr.specialistė Auksė Rėklaitytė tel. 2668156

Ministrės patarėja ryšiams su visuomene Aida Žemaitytė